Durpės

Organinė nuosėdinė uoliena

Tai organinė nuosėdinė uoliena, kuri susidaro iš pelkių augalijos liekanų (kerpių, meldų, kiminų ir kt.). Durpės formuojasi kelis tūkstančius metų (per metus susidaro vos 1 mm sluoksnis) ir pagal struktūrą yra skirstomos į plaušines bei amorfines, o pagal susidarymo sąlygas į žemapelkines, aukštapelkines ir tarpines. Durpės kaupiasi pelkėse ir raistuose, ten, kur renkasi perteklinis vanduo. Jos išgaunamos nusausinus pelkynus. Vėliau iškastos durpės gali būti perdirbamos cheminiu arba mechaniniu būdu. Lietuvoje yra bene keturiasdešimt šių uolienų rūšių.

AB Rėkyva gaminama produkcija yra iš aukštapelkinių trupintinių ir blokinių durpių. Papildomai durpės pagal sudurpėjimo laipsnį yra skirstomos į skirtingas kategorijas, kiekviena kategorija turi skirtingas savybes.

Durpių tipasAukštapelkinėsAukštapelkinėsAukštapelkinės
KategorijaBlokinės šviesiosTrupintinės šviesiosTrupintinės tamsios
SusiskaidymasH1-H3H3-H4H4-H6
Rūgštingumas pH (H2O 1:1)3,5 ‒ 4,54,2 ‒ 4,74,5 ‒ 5,0
Organinė medžiaga %>97>94>90
Pelenai %1 – 52 – 73 – 8
Piltinis tankis prie drėgmės 50% g/L<200200-240>240
Elektrinis laidis mS/cm<0,15<0,15<0,15
Poringumas %94 – 9692 – 9590–93
Drėgmė %45 – 5545 – 5545 – 55
Vandens įgeriamumas, kartais>9,0>7,5>6,0
Absoliučiai sausa masė g/l<100100-120>120

KUO SKIRIASI TRUPINTINĖS IR BLOKINĖS DURPĖS?

Trupintinės durpės

Trupintinės durpės renkamos nuo pelkės paviršiaus nusiurbiant 1–2 cm sluoksnį. Prieš jas renkant, nuo klodo atplėštas 2 cm storio durpių sluoksnis keletą kartų apverčiamas ir išdžiovinamas. Ir tik tuomet durpės nusiurbiamos specialiu vakuuminiu prietaisu ir supilamos į maždaug 2 tūkst. kubinių metrų dydžio krūvas – šūsnis. Vėliau iš šūsnių durpės gabenamos į fabrikus produktų gamybai ir fasavimui. Trupintinėse durpėse, išgaunamose šiuo metodu, yra daugiau smulkesnių dalelių, lyginant jas su blokinėmis durpėmis. Trupintinės durpės yra skirstomos į šviesias ir tamsias. Pagrindinės išgaunamos frakcijos: 0-7mm; 0-20mm; 0-40mm.

Blokinės durpės

Blokinės durpės išgaunamos durpių klodą kasant stačiakampiais gabalais. Jie klojami ant durpyno paviršiaus. Saulė ir vėjas išdžiovina durpių gabalus. Tuomet šie durpių gabalai sudedami ant specialių padėklų ir papildomai džiovinami tol, kol tampa tinkami gamybai. Didžiausias šio metodo privalumas – išsaugoma durpių struktūra, mažai smulkių dalelių. Pagrindinės išgaunamos frakcijos : 0-7mm; 7-20mm; 20-40mm.